Jie gali būti sutinkami ant tujų, kukmedžių, paprastųjų, baltųjų ir dygiųjų eglių. Puola uosius, liepas, karklus, serbentus, vaismedžius ir kitus lapuočius. Karštu oru šie skydamariai išskiria saldžias išskyras, ant kurių vystosi suodligių grybai, augalai pasidengia juodu apnašu. Labai apnikti augalai silpnai auga, palaipsniui žūsta atskiros šakos arba visas augalas. Kaip atpažinti – ant žievės matomi balsvi, gelsvi, rausvi, rudi skydeliai. Apsauga – vegetacijos metu augalus drėkinti ir purkšti vandeniu. Insekticidus geriausia naudoti anksti pavasarį ir rudenį.

Tai smulkios iki 2mm ilgio kirmėlaitės. Dažniausiai jos gyvena dirvožemyje ir per šaknis čiulpia augalų sultis. Nematodų apnikti augalai blogai auga, sutrinka medžiagų apykaita. Dažnai kenkia raganėms. Naikinimui naudojamos specialios cheminės priemonės- nematocidai.

Smulkūs minkštakūniai vabzdžiai. Dažniausiai gyvena ant apatinės lapo pusės. Vorantinklinės erkutės apraizgo maitinimosi zoną voratinkliais. Kai kurios erkių rūšys gyvena augalų audiniuose, kurie deformuojasi ir ant jų susidaro išaugos. Kenkia daugeliui lapuočių ir kai kuriems spygliuočiams. Nuo voratinklinės erkės labiausiai nukenčia atvirose, sausose augimvietėse augantys spygliuočiai, nes erkės mėgsta sausą ir šiltą orą. Ant spyglių ir tarp jų matomas gležnas voratinkliukas. Pakenkti spygliai įgauna matinį atspalvį, pilkėja ir rusvėja. Norint apsisaugoti, augalams reikia sudaryti palankias sąlygas: mulčiuoti pomedžius, pakankamai laistyti ir tręšti. Erkučių naikinimui purškiama akaricidais. Padeda ir šalto vandens srove, kartas nuo karto nuplaunama augalo laja iš išorės bei vidaus.

Tai įvairaus dydžio vabzdžiai. Suaugę blakės ir jų lervos išskiria specifinį kvapą. Jie savo straubliuku čiulpia auglų sultis. Ant lapų atsiranda geltonos dėmelės, o užaugus lapui matomos įvairaus dydžio skylutės. Pušinės požievinės blakės ir jų lervos gyvena po žievės atplaišomis. Kenkia jaunoms iki 25m. amžiaus pušaitėms. Reikia taikyti chemines kovos priemones vos tik pasirodžius kenkėjams. 

Priklauso amarų pobūriui. Kenkia spygliuočiams. Čiulpia spyglių ir žievės sultis dėl to augalas labai nusilpsta, sulėtėja jo augimas, susidaro įvairios deformacijos, išaugos. Ant paprastųjų ir baltųjų eglių paplitę žaliasis, geltonasis ir kiti chermesai. Jų poveikyje ant spyglių susidaro stambūs žali gumbai panašūs į nedidelius kankorėžiukus. Ant maumedžių ir eglių spyglių gyvena ir maumedinis chermesas, kuris gumbų nesudaro. Kėnius dažnai pažeidžia eglinis ir žievinis kėnių chermesai. Kovai naudojamos cheminės priemonės mažai efektyvios. Purkšti geriausia pasirodžius lervutėms, gegužės antroje pusėje. Svarbu išgenėti ir sunaikinti atsiradusius gumbus,  naikinti labai apniktus medžius. 

Tai smulkūs ir vidutinio dydžio vabzdžiai. Dažnai būna žalios, kartais pilkšvos ar net juodos spalvos. Gyvena apatinėje lapų pusėje ir maitinasi augalų sultimis. Pakenkti lapai deformuojasi, susisuka arba susidaro įvairių formų išaugos bei gumbai,  ūglių viršūnės išsikreivina, silpnai auga. Prieš amarus insekticidais reikia purkšti vegetacijos metu bei anksti pavasarį, siekiant sunaikinti kiaušinėlius.