Aktualu
Dekoratyvinių augalų priežiūra
Augalas — gyvas organizmas, kuris reikalauja didesnės ar mažesnės priežiūros. Visas rūpinimosi augalu laikotarpis yra skirstomas į du etapus : į priežiūrą vegetacijos metu ir augalo rupinimąsi šiam metui pasibaigus.
Augalų priežiūra vegetacijos metu
Augalų sanitarinis, dekoratyvinis genėjimas
Augalų sanitarinis, dekoratyvinis genėjimas. Genėjimo tikslas – pašalinti silpnas, pažeistas, žaizdotas šakas, palaikyti augalo formą, norint pagausinti žydėjimą, paskatinti senesnių medžių ir krūmų gyvybingumą, išretinti tankias stelbiančias šakas. Augalui genėjimą reikia atlikti laiku.
Spygliuočius geriausiai yra genėti vasarą. Visžaliai augalai yra jautresni už daugumą vasaržalių. Jų genėjimas turi būti neintensyvus, pavasarį, iki prasidedant vegetacijai.
Pasodinus lapuočių krūmų gyvatvorę, reikia stipriai genėti tik kitą pavasarį, paliekant 15 cm aukščio kelmelį.
Spygliuočių gyvatvores karpyti ir formuoti geriausia pavasarį, kol neišaugo ūgliai arba rudenį, kai ūgliai nebeauga. Pasodinus spygliuočių krūmų gyvatvorę, genėti reikia viršūninius ūglius, taip paskatinsime šoninių ūglių augimą.
Genėjimo intensyvumas priklauso nuo augalo rūšies.
Genėti reikia dezinfekuotais, aštriais įrankiais, kad būtų lygus žaizdų paviršius.
Kirpti reikia įstrižai, kad pjūvis būtų viename lygyje su pumpuro pamatu ir baigtųsi 4–5 mm virš viršūnės. Reikia žinoti, kad nupjovus šakutę virš pumpuro, kuris yra vidinėje pusėje, nauja šaka augs į lajos vidų, o jei pumpuras bus išorinėje pusėje, šaka augs į išorę.
Augalų tręšimas.
Nuo balandžio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio vidurio
Daugiausia augalams reikia pagrindinių elementų – azoto, fosforo ir kalio (NPK). Kad augalai būtų sveiki ir normaliai augtų, šių medžiagų kiekis dirvoje turi būti reguliariai papildomas.
Azotas (N) reikalingas vegetatyvinių organų, ypač ūglių ir lapų augimui. Jei augalai lėtai auga, jų lapai smulkūs, blyškūs, o stiebai silpni, tikėtina, kad jiems trūksta azoto.
Fosforas (P) labiausiai reikalingas jauniems, taip pat žydintiems augalams. Kai jo trūksta, silpnai vystosi šaknys ir stiebai, lapai įgauna rausvą atspalvį, mažėja atsparumas grybinėms ligoms.
Kalio (K) daugiausiai naudoja žydintys medžiai bei krūmai. Dėl jo trūkumo gelsta ir džiūsta lapų, ypač apatinių, kraštai ir galiukai, žiedai būna menkesni, neryškių spalvų, sumažėja augalų atsparumas ligoms bei šalčiui.
Augalams taip pat reikia kalcio, magnio ir sieros. Kalcio bei sieros trūkumas pasireiškia panašiai kaip ir azoto stoka – silpnu augimu ir blyškia lapų spalva. Dėl magnio trūkumo senesnių lapų tarpugysliuose atsiranda gelsvų ar rudų dėmių, jauni lapai gali pradėti kristi.
Tokiems spygliuočiams kaip tujos, šliaužiantys kadagiai, turintiems labai ryškius spalvotus atspalvius rekomenduojama naudoti tirpias vandenyje trąšas su mikroelementais. Mikroelementines trąšas sudaro tokie junginiai kaip boras, varis, cinkas, geležis, molibdenas, manganas ir kt. Atkreipkite dėmesį į tai, kad perkamos trąšos būtų be chloro. Trąšos su mikroelementais padeda atsigauti dekoratyviniams augalams po žiemos šalčių ar pavasarinių šalnų, skatina augalo medžiagų pasisavinimo procesus, apsaugo nuo įvairių sporinių ligų. Naudojant mikroelementus rudenį skatinami augalo medėjimo procesai. Laiku sumedėjusios dekoratyvinio augalo šakelės tampa tvirtos, nebijo žiemos speigų.
Augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Augalai gali sirgti dėl dviejų priežaščių. Pirma, neinfekcinės ligos – kai augalo pažeidimai atsirada dėl netinkamų aplinkos sąlygų. Svarbiausi iš jų – per didelė dirvos drėgmė, sausra, pagrindinių maisto medžiagų ir mikroelementų trūkumas ar perteklius. Antra Infekcinės augalų ligos – kurias sukelia įvairūs mikroorganizmai: virusai, bakterijos ir grybai, esantys augale arba ant jo ir mintantys jo medžiagomis. Augalams taip pat kenkia šliužai, erkės, kirmėlės, įvairūs graužikai.
Laistymas, piktžolių naikinimas, mulčiavimas
Labai svarbus veiksmas prižiūrint augalus yra piktžolių naikinimas. Vienas iš paprasčiausių ir saugiausių būdų yra ravėjimas, piktžoles patariama rauti po lietaus, su visomis šaknimis. Kad piktžolės neįsitvirtintų ir neataugtų, patariama viršutinį dirvos sluoksnį nuolat lengvai papurenti. Patartina kas dvi savaites. Tarpus tarp augalų taip pat reikėtų mulčiuoti, o tam geriausiai tinka pušų žievė mulčias, skiedros, lapai, pjuvenos, durpės. Didelių augalų priežiūrai tinka ir žaliasis mulčias– tai kiliminiai, šliaužiantys augalai, čiobreliai, levandos, notros, ir t. t. Piktžolių plitimą taip pat pristabdo žemės formavimo priemonės -bortai, vejakraščiai, pavienių augalų apvadai.
Augalų priežiūra pasibaigus vegetacijai
Pomedžių (šaknų) mulčiavimas organinėmis medžiagomis – vėlyvas ruduo, žiemos pradžia, kai oro aplinkos temperatūra nukrenta iki – 5 -10° C .
Jaunų sodo augalų kamienų aprišimas eglių šakomis, šiaudais ar kitomis medžiagomis prieš žiemą.
Visžalių sodo augalų apsaugojimas, pridengiant eglių šakomis ar kitomis medžiagomis prieš žiemą.
Sniego sukaupimas žiemos metu pomedžiuose.
Sodo augalų kamienų ir stambesnių šakų apsaugojimas nuo saulės spindulių – balinimas kalkėmis, žiemos antra pusė.
Siekiant, kad dekoratyvinių rutulinių ir kolonininių augalų šakelės, apsunkusios nuo sniego, nenulinktų ar net nenulūžtų, būtina karts nuo karto sniegą nupurtyti, jog augalas išlaikytų savo taisyklingą formą iki pavasario.
